Kviečiame į nuotolinius seminarus, kurių pagrindinis tikslas pasidalinti su Jumis gyvybės mokslų žiniomis, paremtomis naujausiais moksliniais tyrimais.  Su Jumis savo srities žiniomis dalinsis Vilniaus Universiteto mokslininkai. Turėsite galimybę ne tik išklausyti paskaitas, bet ir dalyvauti diskusijose, užduoti klausimus. Viso vyks 11 seminarų, kurių metu paliesime skirtingas temas: nuo mikroorganizmų iki žmogaus smegenų veiklos. Patyrinėkime gyvybės mokslų naujoves drauge!

Norite sudalyvauti viename pasirinktame seminare? Spauskite registracijos nuorodą prie Jus dominančio seminaro.

Seminarų ciklo pabaigoje (t.y. sudalyvavus keturiuose, aštuoniuose arba visuose vienuolikoje seminarų) bus išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Programos temos

• „Emocijų (neuro)biologija“ (Doc. dr. Ramunė Grikšienė, vasario 3 d.)

Emocijos – reiškinys gimstantis mūsų smegenyse, formuojantis jausmus ir lydintis mus kas dieną.  Vieniems jos gana gerai pažįstamos, kitų vengiamos.  Kas tai? Kokia jų (neuro)biologinė prigimtis? Kokia jų svarba žmogaus gyvenime? Paskaitos metu aptarsime kokios kūno ir smegenų dalys dalyvauja formuojant emocijas, kodėl mokslininkams svarbu emocijas tirti, o kiekvienam žmogui – pažinti. Kalbėsime kokie metodai naudojami emocijų tyrimuose ir ką jie gali atskleisti. 

• „Kaip tiriama smegenų veikla?“ (Prof., habil. dr. Osvaldas Rukšėnas, vasario 10 d.)

Smegenys – savyje talpina milijardus neuronų ir pagalbinių ląstelių. Struktūrinis ir funkcinis sudėtingumas mokslininkams kelia norą šią sudėtingiausią organizmo dalį tyrinėti, suprasti kaip ji organizuota ir kaip veikia. Kita vertus, organo kompleksiškumas apsprendžia tokių tyrimų sudėtingumą ir sunkumą. Nepaisant iššūkių susidomėjimas neblėsta ir didėjantis informacijos kiekis gali pasirodyti neįveikiamas.  Norint nepasiklysti informacijos gausoje, atsirinkti kuo tikėti ir kuo ne, sveika turėti bent tam tikrą supratimą apie tyrimo metodus, procesus. Šios paskaitos metu bus trumpai supažindinama su smegenų tyrimo principais, skirtingomis metodikomis, jų privalumais ir trūkumais, pateikiama istorinė smegenų tyrimo metodikų raida.

• „Smegenys – lytinių hormonų poveikio taikinys“ (Doc. dr. Ramunė Grikšienė, vasario 17 d.)

Paskaita skirta supažindinti klausytojus su lytinių hormonų poveikiu smegenims. Kalbėsime kokie šio poveikio mechanizmai ir kuo toks poveikis pasireiškia. Paliesime hormonų svyravimų įtaką žmonių smegenims įvairiais gyvenimo etapais – nuo kūdikystės, paauglystės, per brandų amžių, nėštumą iki menopauzės (moterims) ir andropauzės (vyrams). Aptarsime kaip hormonų svyravimai siejasi su psichikos sveikata. 

• „Miego neurobiologija ir funkcijos“ (Dr. Laura Bojarskaitė, vasario 24 d.)

Paskaitoje bus išdėstyta kas yra miegas ir kuo miegas skiriasi nuo būdravimo būsenos. Kokie yra skirtingi miego tipai, stadijos ir aptarsime miego ciklą, kiek miego reikia skirtingo amžiaus žmonėms. Sužinosite, kas reguliuoja mūsų miego ciklą – cirkadiniai ritmai ir miego slėgis. Aptarsime: miego funkcijas, kaip miego stoka žaloja skirtingas organų sistemas, kognityvines funkcijas. Taip pat kodėl miegas itin svarbus mokiniams įsisavinti naują informaciją, kaip derinti miegą ir mokymąsi norint maksimizuoti naujos informacijos pasisavinimą, paauglių miego ypatumus. Galiausiai aptarsime miego higieną – patarimus ką daryti ir ko nedaryti norint gerai išsimiegoti.

• „Kur slypi ląstelių jėga?“ (Doc., dr. Vilma Kisnierienė, kovo 3 d.)

Paskaitos metu bandysime suprasti ląstelių gyvybės principus. Kodėl ląstelių branduolys dažniausiai būna centre, kodėl neuronai šakoti, o epitelinės ląstelės dažniausiai apvalios? Kaip veikia ląstelėse molekuliniai motorai ir kaip juda pačios ląstelės? Kodėl neuronai generuoja impulsą o skrandžio ląstelės ne? Kaip naudodami voltmetrą galėtume pasakyti, kad mūsų ląstelė miršta? Ką gali atskleisti ląstelės biofizika?

• „Mes – mikroorganizmų pasaulyje“ (Dr. Renata Gudiukaitė, kovo 10 d.)

Šios paskaitos metu klausytojai susipažins su mikroorganizmų pasauliu. Kalbėsime apie mikroorganizmų sandarą ir ypatybes (eukariotų ir prokariotų) leidžiančias jiems gyventi net ir pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Kokias ypatingas ir ekstremalias aplinkas jie gali kolonizuoti. Koks gausus ir įvairus yra jų pasaulis ir kaip mes galime juos panaudoti savo reikmėms. Kodėl mikroorganizmai yra būtini mūsų gyvenimui ir kaip išmokti su jais gyventi.

• „Pelėsis, naikinti negalima palikti?“ (Dr. Renata Gudiukaitė, kovo 17 d.)

Paskaita supažindins klausytojus su paslaptingu pelėsių pasauliu. Kalbėsime apie pelėsinių grybelių biologiją ir gaminamas biologiškai aktyvias medžiagas. Kaip pelėsiai prisideda prie infekcinių ligų, neurologinių susirgimų, o gal atvirkščiai sukuria priemones ligų gydymui. Išsiaiškinsime ką reiškia aplinkoje augantys pelėsiai ir kodėl svarbu išmanyti jų biologiją ir fiziologiją.

• „Ką ir kaip jaučia augalai?“ (Doc., dr. Vilma Kisnierienė, kovo 24 d.)

Paskaitos metu klausytojai sužinos, kokiais moksliniais metodais galime parodyti, kad augalai jaučia aplinką ir bendrauja vieni su kitais. Kokiais metodais galime užregistruoti, kad augalai gali girdėti arba užuosti?  Kaip galime suprasti, kad augalai informaciją apie išorinę aplinką analizuoja, ją perduoda kitiems, o  po to imasi veiksmų. Kokių? Dažniausiai -gynybinių. Augalai gyvena socialinį gyvenimą ir turi daug paslapčių.

• „Mikrobiotos ir smegenų ryšio tyrimai“ (Dr. Aurelijus Burokas, kovo 31 d.)

Kaip mikrobiota ir smegenys bendrauja ir kodėl tai tapo šiuolaikinių tyrimų „ašimi“? Kokie atradimai padaryti ir kaip tai galvojama galės būti pritaikyta žmonių gyvenime? Pasikalbėkime apie tai.

• „Judėjimo fiziologija“ (Doc., dr. Robertas Guzulaitis, balandžio 7 d.)

Paskaita skirta supažindinti klausytoją su mechanizmais atsakingais už judėjimo organizavimą ir jo valdymą. Apžvelgsime judesio tipus ir smegenų sritis prisidedančias prie šių judesių organizavimo. Nagrinėsime ląstelinius procesus vykstančius motorinio veiksmo metu. Kalbėsime apie motorinių funkcijų sutrikimus (pvz. Parkinsono liga, nugaros smegenų traumos) ir apie naujausias metodikas kuriomis bandoma šiuos sutrikimus gydyti. 

• „Priklausomybių neurobiologija“ (Prof., habil. dr. Osvaldas Rukšėnas, balandžio 14 d.)

Kintanti priklausomybių samprata, neurobiologinis priklausomybės mechanizmas, skirtingų psichoaktyvių medžiagų veikimo ypatumai

KAS? Seminaro trukmė 2 val., jį sudarys paskaita ir refleksija, kurios metu skirsime laiko aptarimui, klausimams ir diskusijai. Pranešimai bus įrašomi. Po kiekvieno susitikimo įrašas užsiregistravusiems bus prieinamas dvi savaites.

KADA? Vasario 3 d. – Balandžio 14 d. Kiekvieną ketvirtadienį 18 – 20 val.

KUR? Virtualioje aplinkoje MS Teams platformoje. Prisijungimo nuorodas gausite renginio dieną.

KAINA. Vieno seminaro kaina 12 eur. Galite dalyvauti pasirinktinai keturiuose (45 Eur) ar aštuoniuose (85 Eur) seminaruose. Sąskaitą apmokėjimui už seminarų ciklą gausite el. paštu po pirmojo susitikimo Vasario 3d.

Pasiteiravimui: pokalbiaisu@gmail.com arba žinute Facebook (@mokslastau).

Programa akredituota VšĮ Trakų švietimo centro. Akredicacijos numeris: ID374548, K211001229.

Daugiau apie lektorius:

Seminarų moderatorė: