Mokymų ciklas gamtos mokslų tema

Programos temos

  • Ar galime “pamatyti” stresą? (docentė Dr. Ramunė Grikšienė vasario 23 d)

Stresas – tai mūsų kūno reakcija į įvairiausius veiksnius aplinkoje ir viduje. Trumpalaikis stresas yra naudingas – mobilizuoja, padeda sutelkti dėmesi ir efektyviai susidoroti su didesniais ar mažesniais iššūkiais. Tačiau užsitęsęs ar dažnas stresas tampa našta kūnui, ligų, neefektyvumo priežastimi. Šioje paskaitoje išsigryninsime kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta kūne streso metu. Ir, kaip, pasitelkdami įvairius psichofiziologinius matavimus galime šiuos pokyčius pamatyti ir, gal būt išmokti juos valdyti.

  • Kaip perskaitomi ir redaguojami genomai? (dr. Giedrius Gasiūnas kovo 2 d.)

XX a. pabaigoje prasidėjęs žmogaus genomo projektas, lėmė naujų sekoskaitos metodų vystymąsi, ir padėjo pasiekti, kad žmogaus genomo nustatymas taptų prieinamas beveik visiems. Toks genomo skaitymo metodo vystymasis leido nustatyti genetinių ligų priežastis, tačiau nebuvo galima jų pašalinti, t.y. ištaisyti mutacijų. Cas9 (CRISPR) genų žirklės, kurios suteikė tokią galimybę, buvo rastos vos daugiau nei prieš 10 metų, tačiau jau sukėlė revoliuciją molekulinėje biologijoje ir per 2020 jų atradimas įvertintas Nobelio premija. CAS9 baltymas veikia kaip tikslios mažos RNR molekulės pagalba programuojamos DNR žirklės. Nukreipiant CAS9 baltymų atpažinti ir perkirpti reikiamą DNR seką, galima išjungti ar pakeisti (perrašyti) Eukariotinių ląstelių genus. Paskaitos metu apžvelgsime platų šios technologijos panaudojimą nuo mokslinių tyrimų, bei organismų – ligų modelių konstravimo iki naujų augalų veikslių išvedimo, bei genetinių ligų bei vėžio gydymo.

  • Kodėl žmonės serga genetinėmis ligomis? (dr. Vytautas Šliužas kovo 9 d.)

Seminare bus aptariama, kaip mūsų supratimas ir technologinė pažanga gali būti pritaikyti tinkamai diagnozuoti ligą ir gydyti pacientus. Kokie genetinių ligų mechanizmai, kodėl vieni žmonės genetine liga serga sunkiai, kiti lengvai.

  • Ką smegenų nuotraukos gali papasakoti apie mokinių gabumus? (dr. Roma Šiugždaite kovo 16 d.)

14-30 proc.vaikų ir paauglių pasaulyje susiduria su mokymosi sunkumais, kuriems reikia papildomos paramos. Ties sunkumai skiriasi tipologija ir sudėtingumu. Dažnai tokie vaikai jau gauna diagnozę ar net keletą, tačiau dalis vaikų lieka be diagnozės ir paramos.

Todėl pirmas klausimas būtų, kaip besivystant smegenims tie sunkumai atsiranda? Vienareikšmio atsakymo nėra, ir įvairūs tyrimai pateikia skirtingus rezultatus. Vienas galimas paaiškinimas būtų, kad tyrimai tradiciškai atliekami orientuojantis į specifines mokymosi sunkumų turinčias grupes ir dažnai tos grupės yra mažos, o problemos nevienalytės ir persidengia. Mes pabandėm į problemą pažiūrėti kitaip, apimdami didelę grupę 479 moksleivių su įvairiais mokymosi sunkumais ir juos tyrinėjom pasitelkę mašininio mokymo algoritmus. Bandydami rasti associacijas tarp vaikų kognityvinių ir smegenų profilių, pamatėme, kad ne smegenų struktūrinės savybės, bet smegenų organizacinis kontekstas mums suteikia daugiau informacijos apie vaikų mokymosi sunkumus.

  • Neuropedagogika: kaip padėti smegenims efektyviai mokytis (dr. Urtė Neniškytė kovo 23 d)

Pastarųjų metų neuromoksliniai tyrimai atvėrė kelią atsirasti naujai švietimo sričiai – neuropedagogikai, esančiai pedagogikos, psichologijos ir neuromokslų sankirtoje. Nors ši jauna sritis dar tik vystosi, siekiant operatyviai perkelti naujausias neuromokslinių tyrimų žinias į mokymo ir mokymosi procesus, tarptautinėje bendruomenėje keliami aukšti lūkesčiai, kad neuropedagogika pakeis švietimą taip, kaip molekulinė biologija pakeitė mediciną. Nepaisant to, kad dauguma neuropedagogikos tyrimų šiuo metu atliekama orientuojantis į plačiausiai paplitusios mokymosi sunkumus (tokius kaip disleksija ar diskalkulija), gaunami rezultatai yra labai vertingi suprantant sklandų mokymo(si) procesą ir jį efektyvinant. Paskaitoje apžvelgsime tiek šiuo metu vystomas neuropedagogikos, tiek šiuo metu gerai ištyrinėtus biologinius veiksnius, lemiančius efektyvų mokymą(si).

  • Senstančios smegenys (prof. habil.dr. Osvaldas Rukšėnas kovo 30 d.)

Paskaita „Senstančios smegenys“ sudaryta iš trijų dalių: trumpo įvado į neurobiologiją, skirto supažindinti su pagrindiniais „neuro“ principais ir terminais, dalies apie demografinę situaciją, skirtos pagrįsti kodėl reikia kalbėti apie smegenų senėjimą ir trečioji dalis, skirta detalesniam aptarimui kas ir kaip keičiasi smegenyse su amžiumi

  • Fermentai keičia chemijos pramonę (prof. dr. Rolanas Meškys balandžio 5 d.)

Dabar didžioji anglies, naudojamos chemijos pramonėje, atkeliauja iš naftos ar dujų. Tai, akivaizdu, nėra tvaru. Ar galima būtų sukurti tokią chemijos pramonę, kuri būtų ir ekologiškesnė, ir tvaresnė? Ar tam tiktų biologiniai katalizatoriai – fermentai. Kas jie tokie? Kokiomis savybėmis jie pasižymi, o kokių reikia pramonei? Ar tai galima pakeisti? Baltymų inžinerija – kas tai?

  • Ką kužda virusai? (dr. Gytis Duda balandžio 13 d.)

Gripą, daugelį slogų, pasiutligę, Ebolą, tymus ir įvairias kitas ligas žmonėse sukelia RNR virusai, kurie yra greičiausi evoliucijos sprinteriai. Greita RNR virusų evoliucija sąlygoja, kad RNR virusai cirkuliuodami tarp šeimininkų tampa greitai atskiriami vieni nuo kitų pagal atsitiktines naujai įgytas mutacijas. Tai leidžia atskirti ar dvi infekcijos populiacijoje galėtų būti susijusios arba ne, t.y. žymiai daugiau informacijos nei vien vienos ar kitos ligos sukeltų atvejų skaičiai. Tuo tarpu genetinės medžiagos nuskaitymo (sekoskaitos) technologijos šiandien yra pigios kaip niekada ir pinga iki šiol. Seminare pristatysiu kertines idėjas, kuriomis remiasi genominė epidemiologija (patogenų genomuose užkoduotos informacijos panaudojimas ligų kontrolei) bei žymesnius genominės epidemiologijos pritaikymo pavyzdžius, pvz. Ebolos epidemijos Vakarų Afrikoje metu 2013-2016 m., MERS-CoV protrūkius Arabijos pusiasalyje, bei SARS-CoV-2 iššūkius Lietuvoje.

Informacija apie seminarų ciklą:

KAS? Seminaro trukmė 2 val., jį sudarys paskaita ir refleksija, kurios metu skirsime laiko aptarimui, klausimams ir diskusijai. Pranešimai bus įrašomi. Po kiekvieno susitikimo įrašas užsiregistravusiems bus prieinamas dvi savaites.

KADA? Vasario 23 d. – Balandžio 13 d. Kiekvieną ketvirtadienį 18 – 20 val.

KUR? Virtualioje aplinkoje MS Teams platformoje. Prisijungimo nuorodas gausite renginio dieną.

KAINA. Vieno seminaro kaina 15 eur. Galite dalyvauti pasirinktinai keturiuose (55 Eur) ar aštuoniuose (95 Eur) seminaruose. Sąskaitą apmokėjimui už seminarų ciklą gausite el. paštu, nurodytu registracijos anketoje.

Pasiteiravimui: pokalbiaisu@gmail.com arba žinute Facebook (@mokslastau).

Programa akredituota VšĮ Trakų švietimo centro. Akredicacijos numeris: ID457351, K211001478.

Daugiau apie lektorius:

Seminarų moderatorė: